Rugščių - šarmų balansas

Rūgščių ir šarmų pusiausvyra

Rūgščių ir šarmų pusiausvyros paaiškinimas

Normaliai medžiagų apykaitai ypač svarbi tinkama rūgščių ir šarmų pusiausvyra. Jei sutrikęs rūgščių ir šarmų balansas, gali pakisti tam tikros pH vertės. Tokiu atveju organizmas turi skirti papildomai energijos, kad būtų sureguliuota rūgščių ir šarmų pusiausvyra. Kuo didesnis rūgščių ir šarmų balanso sutrikimas, tuo greičiau pažeidžiamos fiziologinio pH ribos.

Mūsų organizmo rūgščių ir šarmų pusiausvyra turėtų būti vertinama kaip nuolat kintanti dinaminė pusiausvyra, o ne kaip nelanksti sistema. Pagrindinė užduotis – išlaikyti kiek įmanoma stabilesnes pH vertes. Iš tikrųjų rūgščių ir šarmų kiekis mūsų organizme kinta nuolatos, bet, nepaisant to, įvairiuose organuose ir audiniuose pH lygis išlieka beveik pastovus su nedideliais minėtų reikšmių nukrypimais.

  

Fiziologinio pH vertės

Kiekvienas organas arba tam tikras medžiagų apykaitos etapas turi atitikti jam tinkamiausio pH ribas.

 

Kraujo plazmos pH – 7,35–7,45

Skrandžio sulčių pH – 1,2–3

Tulžies pH – 7,4–7,7

Šlapimo pH – 5–8

Seilių pH – 6,8

Sąnarių skysčio pH – 7,4–7,8

 

 

Lėtinis organizmo parūgštėjimas

Ūminis organizmo parūgštėjimas – acidozė

Pateikiama informacija skirta sveikatos priežiūros specialistams. Nekintamas kraujo ir audinių pH - itin svarbus rūgščių ir šarmų pusiausvyrai. Tačiau, jei normalios pH ribos pažeidžiamos, o buferinės sistemos perkraunamos, tada sutrinka normalios kraujotakos funkcijos, sulėtėja deguonies, maistinių medžiagų ir skilimo produktų pernešimas. Toks sutrikimas medicinoje vadinamas acidoze. Ūminis organizmo parūgštėjimas gali būti pavojingas gyvybei, todėl būtina laiku suteikti pagalbą – atlikti momentinį fiziologinio kraujo pH atstatymą, kurio metu žmogui į kraują lašinami šarminantys tirpalai. Iš tikrųjų ūminis organizmo parūgštėjimas pasireiškia retai, paprastai kaip plaučių ir inkstų ligų pasekmė, nes plaučiai ir inkstai yra labai svarbūs reguliuojant rūgščių ir šarmų pusiausvyrą. Ūminis organizmo parūgštėjimas nepriklauso nuo mitybos, todėl išsamiau jis čia neaptariamas.

 

Lėtinis organizmo parūgštėjimas

Daugiausia dėmesio reikėtų skirti lėtiniam organizmo parūgštėjimui, kuris dar vadinamas latentiniu. Terminas „latentinis“ reiškia „paslėptas“ ir apibūdina lėtinę eigą, dėl ko jį sunku anksti nustatyti. Latentinis organizmo parūgštėjimas pasitaiko gana dažnai. Jis pasireiškia nedideliu kraujo pH parūgštėjimu, neperžengiant normalių kraujo rūgštingumo ribų (7,34–7,45). To pasekoje silpninamas kraujo buferinių sistemų pajėgumas. Lėtinis organizmo parūgštėjimas progresuoja be akivaizdžių simptomų, t. y. iš pradžių nejaučiame jokių fizinių pokyčių.

 

 

 

Pusiausvyros išlaikymas

Nekintamos pH vertės, reguliuojant rūgščių ir šarmų pusiausvyrą

Rūgščių ir šarmų pusiausvyros išlaikymas

 

Kad būtų palaikomas nekintamas kraujo pH, būtina reguliuoti rūgščių ir šarmų pusiausvyrą. Ypač svarbūs šie aspektai:

 

Mityba gali padėti reguliuoti rūgščių ir šarmų pusiausvyrą

Rūgščių ir šarmų pusiausvyra geriausiai reguliuojama maistu gaunamomis maistinėmis medžiagomis, atsižvelgiant į tai, ar jas įsisavinant organizmas šarmėja ar rūgštėja. Be to, poveikį pH vertei daro ir rūgštys, kurios, kaip šalutinis energijos tiekimo ląstelėms produktas, išskiriamos kvėpuojant arba sportuojant.

 

Buferinės sistemos stabilizuoja kraujo pH

Mūsų organizmui itin svarbios buferinės sistemos, kurios reguliuoja rūgščių ir šarmų pusiausvyrą. Buferiai – tai tarsi apsauga, galinti „sugerti“ nedidelius kūno skysčių ir ląstelių pH pokyčius, ypač kai stabilizuojamas kraujo pH lygis. Kraujyje ištirpę bikarbonatai ir hemaglobinas (raudonosios kraujo medžiagos) yra vieni svarbiausių buferinių medžiagų. Iš pradžių silpnai rūgštus pH nėra pavojingas, nes veikia buferinės sistemos ir pH lygio stabilizatoriai.

 

Rūgščių ir šarmų pusiausvyros reguliavimas bikarbonatų buferiu

Kraujyje ištirpę bikarbonatai gali „iššluoti“ rūgštis. Jie organizme sudaro anglies rūgštį, kuri skyla į vandenį ir anglies dioksidą. Anglies dioksidas pašalinamas per plaučius. Taip kraujo pH lygis sureguliuojamas greitai ir veiksmingai, o rūgščių ir šarmų pusiausvyra palaikoma bikarbonatų buferiu. Kad šis procesas veiktų, bikarbonatų kiekis turi būti nuolat atkuriamas su maistu gaunamomis šarminėmis mineralinėmis medžiagomis.

 

Ekskrecijos organai – inkstai ir plaučiai – stabilizuoja kraujo pH

Inkstai ir plaučiai yra ypač svarbūs organai, reguliuojantys rūgščių ir šarmų pusiausvyrą. Inkstai – vienintelis organas, kuris geba tiesiogiai pašalinti rūgštį iš organizmo. Kvėpuojant plaučiai per trumpą laiką gali užtikrinti nekintamą pH lygį. Taip, padidėjus iškvepiamo anglies dioksido kiekiui, organizmas reguliuoja rūgščių ir šarmų pusiausvyrą.

 

Kaulai ir jungiamieji audiniai padeda reguliuoti rūgščių ir šarmų pusiausvyrą

Jei buferinės sistemos ir inkstų ekskrecinės funkcijos pajėgumai išeikvojami, tada organizmas ieško kitų būdų, kaip atsikratyti rūgšties, kad medžiagų apykaita būtų optimali. Tokiu atveju rūgštys perkeliamos į jungiamuosius audinius, kurie dėl savo fizinių savybių ypač tinkami rūgštims saugoti. Taip stabilizuojamas pH lygis, tačiau susilpnėja jungiamųjų audinių jungimosi su vandeniu savybės. Papildomas mikroelemento vario kiekis gali palaikyti normalią jungiamųjų audinių veiklą.

 

Bandydamas sureguliuoti rūgščių ir šarmų pusiausvyrą, organizmas naudoja savo šarmų išteklius, esančius kauluose. Taip irgi galima stabilizuoti kraujo pH. Siekdamas įveikti rūgščių perteklių, organizmas šarmines mineralines medžiagas išskiria iš kaulų. Jei ši būklė tęsiasi ilgai, kaulų formavimosi ir irimo procesas išsiderina. Papildomas dviejų mineralų (kalcio ir magnio) kiekis padeda kaulus išlaikyti sveikus.

Priežastys

Per didelis organizmo rūgštingumas ir to priežastys

 

Mityba ir per didelis organizmo rūgštingumas

 

Išsami mitybos analizė – pagrindinis būdas, leidžiantis nustatyti acidozės priežastis. Maisto produktai, turintys gyvulinių baltymų (mėsa, žuvis, pieno produktai), yra vieni pagrindinių organizmo rūgštingumo padidėjimą lemiančių veiksnių. Valgant daug grūdinių produktų (daugiausia – duonos) ir mažai šviežių vaisių, daržovių ar salotų, taip pat gali padidėti organizmo rūgštingumas.

 

Taigi padidėjusio rūgštingumo priežastis – valgoma per daug rūgštis gaminančių, t. y. turinčių daug baltymų, maisto produktų. Baltymuose yra daug sieros ir fosforo, kurie suskaidomi į sieros ir fosforo rūgštis. To pasekmė – per didelis organizmo rūgštingumas. Buferinės sistemos tokias rūgštis neutralizuoja, bet tik tuo atveju, jei su maistu arba su šarminiais papildais organizmas gauna pakankamai šarminių mineralinių medžiagų. Skiltyje mityba galite sužinoti, kurie maisto produktai rūgština, o kurie – šarmina.

 

Rūgštūs maisto produktai didina organizmo rūgštingumą?

 

Dažnai manoma, kad rūgštūs maisto produktai organizme gamina rūgštis, tačiau taip nėra. Atvirkščiai, rūgščiuose vaisiuose, pavyzdžiui, citrusuose, gausu šarminių mineralinių medžiagų, kurios mažina per didelį organizmo rūgštingumą.

 

Badavimas ir dietos sukelia per didelį organizmo rūgštingumą

 

Dietos ir badavimas gali lemti esminius rūgščių ir šarmų pusiausvyros pokyčius ir sukelti acidozę. Riebalų skaidymo procesas taip pat didina organizmo rūgštingumą. Skaidant riebalus, išsiskiria ketono rūgštis ir padidėja rūgštingumas, todėl lėtėja medžiagų apykaita. Tai – vadinamoji dietos krizė, pajuntama po kelių dienų, kai organizmo rūgštingumas tampa per didelis, nes negaunama pakankamai šarminių mineralinių medžiagų. To galima išvengti valgant vaisius, daržoves ir salotas arba vartojant rūgščių ir bazių apykaitą padedančius reguliuoti maisto papildus.

Pasekmės

Pateikiama informacija skirta sveikatos priežiūros specialistams. Laikui bėgant, ilgalaikiai rūgščių ir šarmų pusiausvyros pokyčiai gali paveikti įvairias organizmo funkcijas. Taigi lėtinės acidozės simptomai gali būti labai įvairūs. Deja, dažniausiai ši liga nepastebima daugelį metų, nes simptomai pasireiškia palengva ir nėra aiškūs.

 

Bendra organizmo būklė gali reikšti acidozės simptomus:

nuovargis ir išsekimas;

sumažėjęs darbingumas;

negalėjimas susikaupti;

didesnis jautrumas;

nervingumas;

fiziniai negalavimai.

 

Acidozės simptomai gali sukelti šiuos negalavimus:

silpnesnė imuninė sistema;

raumenų ir sąnarių ligos;

odos, plaukų ir nagų sudirgimas.

 

Neatkreipus reikiamo dėmesio į acidozės simptomus, susiduriama su jos pasekmėmis.

 

Lėtinės acidozės poveikis kaulams

 

Ilgalaikis rūgščių perteklius organizme turi įtakos kaulų stiprumui. Todėl būtina subalansuoti mitybą, kad joje būtų daug šarminių vaisių ir daržovių – taip iš anksto pasirūpinama kaulų stiprumu. Vyresnio amžiaus žmonių, kurie vartoja daug vaisių ir daržovių, bet mažai gyvulinių baltymų, kaulai daug stipresni.

 

Lėtinės acidozės poveikis jungiamiesiems audiniams

 

Per didelis organizmo rūgštingumas gali neigiamai paveikti ir jungiamųjų audinių (sausgyslių, raiščių, raumenų ir kt.) elastingumą. Tai labai svarbu, sergant reumatinėmis sąnarių ligomis. Maisto produktų, skatinančių šarmų gamybą, trūkumas dėl rūgščių pertekliaus organizme gali dar labiau pabloginti būklę. Reikiamas šarmų kiekis neutralizuoja acidozę ir palengvina jungiamųjų audinių apkrovą bei teigiamai veikia sąnarius.

pH nustatymas

Acidozės nustatymas

 

Šlapimo pH matavimo nepakanka norint tiksliai nustatyti rūgščių ir šarmų pusiausvyros būklę. Taip yra dėl to, kad paprastai šlapimo pH svyruoja nuo 5 iki 8, atsižvelgiant į mitybą, ir dėl to, kad tik 1 proc. rūgčių, kurias matuojame lakmuso popierėliu, pašalinama iš organizmo. Didelė dalis rūgščių, esančių šlapime, yra amonio junginiai, kurių nefiksuoja naudojamas lakmuso popierėlis.

 

Matuoti šlapimo pH verta tik tada, jeigu tai daroma reguliariai ir dažnai trumpais intervalais per dieną. Be to, kiekvieną dieną reikia valgyti tokį patį maistą, o inkstų veikla turi būti nesutrikusi. Tik tada pH matavimas lakmuso popierėliais gali preliminariai parodyti galimus rūgščių ir šarmų pusiausvyros pokyčius.

 

Alternatyvus būdas: rūgšties ekskrecijos matavimas

 

Tikslią informaciją apie rūgščių ir šarmų pusiausvyros būklę galima sužinoti matuojant per parą išskirtą rūgštį. Įvertinus paros šlapime svarbius ekskrecijos proceso parametrus, galima sužinoti rūgščių kiekį.

 

Frydricho Sanderio metodas (šlapimo pH)

 

Šis metodas sukurtas XX a. ketvirtajame dešimtmetyje ir vis dar naudojamas: be šlapimo pH, matuojama ir šlapimo buferinė talpa, kuri nustatoma per dieną atlikus 5 matavimus. Tokiam pH lygiui nustatyti būtinas specialistų vertinimas.

 

Jorgenseno ir Stirumo metodas (ne šlapimo pH vertės)

 

Šiuo metodu nustatoma kraujo buferinė talpa. Raudonųjų kraujo kūnelių buferinės talpos tyrimų duomenys gali parodyti galimos ląstelių acidozės lygį. Toks tyrimas atliekamas specialiose tyrimų laboratorijose.

Maisto papildai „Basica“

Laikantis dietos ir reguliuojant rūgščių ir šarmų pusiausvyrą, galima sėkmingai lieknėti ir jaustis gerai. Lieknėjant labai svarbu palaikyti pastovią organizmo rūgščių ir šarmų pusiausvyrą bei gerai veikiančią medžiagų apykaitą. „Basica®“ papildai, vartojami laikantis dietos, organizmą aprūpina šarminėmis mineralinėmis medžiagomis ir vertingais mikroelementais.

 

Rūgščių ir šarmų pusiausvyra lieknėjant

 

Lieknėjant dėl mažesnio suvartojamo maisto kiekio organizmas privalo naudoti riebalų atsargas. Organizmui skaidant perteklinius riebalus, susidaro ketono rūgštys, kurios padidina rūgštingumą. Perteklinės rūgštys sutrikdo medžiagų apykaitą, todėl skaidyti riebalus tampa daug sunkiau. To pasekmė – dietos krizė. Laikydamiesi dietos, žmonės paprastai valgo mažiau šarminių mineralinių medžiagų, kurios neutralizuoja perteklines rūgštis. Jei laikantis dietos vartojami ir „Basica®“ papildai, jie padeda palaikyti rūgščių ir šarmų apykaitą, net padidėjus rūgščių kiekiui. Taip geriausiai valdoma medžiagų apykaita ir pasiekiamas norimas svoris.

 

Maisto papildai „Basica®“

 

Organizme turi būti pakankamai šarminių mineralinių medžiagų, kad perteklinės rūgštys nestabdytų lieknėjimo proceso. Mažėjant poodinių riebalų kiekiui, išsiskiria perteklinės rūgštys, kurios lėtina riebalų skaidymo procesus. Šarminės mineralinės medžiagos neutralizuoja perteklines rūgštis ir padeda atnaujinti sulėtėjusią medžiagų apykaitą. Laikantis dietos, vartojami „Basica®“ papildai padeda užtikrinti, kad lieknėjimo procesas nebūtų trikdomas.

 

Basica Direkt®“ ir „Basica Compact®“ yra puikūs subalansuotos mitybos palydovai: abu produktai yra be cukraus ir lengvai bei greitai vartojami, neatsižvelgiant į tai, kada valgoma. „Basica Direkt®“ šarminės mikrogranulės paruoštos vartoti be vandens. Tai itin patogu keliaujant. „Basica Compact®“ šarmines tabletes, skirtas nuryti, patogu išgerti namuose arba darbe.

Kai pradedama skaičiuoti ir mažinti kalorijų kiekį, organizmas atsako nuovargiu, tampa sunkiau susikaupti. Jei laikantis dietos mityba nesubalansuojama, „Basica®“ atkuria pusiausvyrą – stabilizuodama rūgščių ir šarmų pusiausvyrą, sumažina nuovargį ir išsekimą bei palaiko aktyvią protinę veiklą.

 

- Cinkas padeda palaikyti normalią rūgščių ir bazių apykaitą ir pažinimo funkciją.

- Magnis mažina nuovargį.

- Kalcis ir magnis palaiko normalią energijos apykaitą.

Svarbi įvairi ir subalansuota mityba bei sveikas gyvenimo būdas. Tikslų maistinių medžiagų kiekį rasite prie produkto aprašymo.